Gamtiniai ištekliai

Yara priėmė pasaulinį iššūkį dėl išteklių tausojimo ir savo veiklos programoje numatė kaip vieną iš trijų svarbiausių veiklos sričių, kuriose yra kompetetinga priimti įtakos turinčius sprendimus.

Pasaulinis iššūkis

Žemės ūkis atlieka labai svarbų vaidmenį, maitinant sparčiai augantį planetos gyventojų skaičių. Rūpestingas valdymas ir efektyvus pasaulinių išteklių naudojimas yra lemiami veiksniai, įtakojantys darnaus žemės ūkio našumo augimą. Tradiciškai pagrindiniais ištekliais laikomi: žemė, vanduo ir energija, taip pat pasėliams būtinos maisto medžiagos.

Nors laisvos žemės plotai yra dideli, tačiau ne visi jie tinka ūkininkavimui. Be to, mes privalome išvengti žemės naudojimo paskirties keitimo, kuris gali turėti įtakos globalinio atšilimo sukėlimui. Žemės ūkio našumo didinimo privalome pasiekti, turėdami maždaug tokius pačius dirbamos žemės plotus, kokie yra dabartiniu metu.

Daugelyje žemės regionų jau dabar trūksta gėlo ir geriamo vandens, o vandens trūkumo grėsmė didėja. Žemės ūkis sunaudoja apie 70 procentų turimų gėlo vandens išteklių ir ateityje turėtų mažinti gėlo vandens sunaudojimą.

Šiuolaikiniam ūkininkavimui ir maisto perdirbimo pramonei energijos išteklių šaltinis yra pats svarbiausias. Kintančios energijos kainos ir infrastruktūros spragos daugelyje regionų turi įtakos maisto produktų gamybai ir tiekimams. Tai aktualu ir mineralinių trąšų, į kurių sudėtį įeina azotas, gamybai, nes ji yra priklausoma nuo energijos tiekimo. Žemės ūkio pasėliams maisto medžiagos yra gyvybiškai svarbios augalų vystymuisi ir ūkininkavimo pelningumui, todėl, jei maisto medžiagos nėra papildomos po derliaus nuėmimo, dirvožemio resursai greitai išeikvojami ir pasėlių derlingumas mažėja.

Išteklių naudojimo efektyvumas turi pagerėti per visa maisto produktų gamybos grandinę. Nedarnus ir neekonomiškas išteklių, ypač dirbamos žemės, naudojimas turi įtakos globaliniam atšilimui. Ištekliai nukenčia ir dėl klimato kaitos – sausros, dykumų plotų didėjimo, erozijos, derlingo dirvožemio praradimo ir maisto medžiagų nuostolių. Požeminio bei gruntinio vandens išteklių kokybė blogėja daugelyje pasaulio šalių, taip pat mažėja vandens išteklių kiekis

Reagavimas į pasaulines problemas

Augant savivokai dėl darnaus vystymosi poreikio, išteklių naudojimo efektyvumo klausimai tampa prioritetiniais. Tai, savo ruožtu, reikalauja pažangios žemės ūkio vystymo patirties populiarinimo ir įgyvendinimo, skiriant reikiamą dėmesį žemės ir vandens išteklių valdymui. Žaliasis – ekologiškas vystymasis reikalauja didesnio žemės ūkio našumo, skatinant ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą: daugiau pasėlių viename ploto vienete/ vienam lašui vandens/ vienam energijos vienetui.

Didesnį efektyvumą galima pasiekti visoje maisto gamybos grandinėje, daugiausiai dėmesio skiriant žemės ūkio vystymui ir trąšų gamybos pramonei.

Mineralinių trąšų gamyba yra neatsiejama nuo aplinkosaugos klausimų sprendimo, turint omenyje ir iškastinį kurą, kurio naudojimas sukelia šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) išsiskyrimą. Trąšos priskiriamos svarbiems ištekliams, kurių dėka pasaulio gyventojai aprūpinami maisto produktais – apie pusė viso suvartojamo maisto pagaminama panaudojant trąšas. Trąšų panaudojimas mažina poreikį keisti žemės naudojimo paskirtį, kas savo ruožtu, gali sukelti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją daug didesniu mastu.

Nors iš trąšų gaunamos maisto medžiagos yra gyvybiškai svarbios augalų vystymuisi, pasėliai nepasisavina visų maisto medžiagų iš tręšiamų laukų. Paprastai augalai įsisavina apytikriai pusę ar net mažiau maisto medžiagų, priklausomai nuo vietos sąlygų ir praktinės ūkio valdymo patirties. Tai reiškia, kad azoto panaudojimo efektyvumas yra svarbus veiksnys, siekiant darnaus žemės ūkio vystymosi. Pasitelkus geriausią praktinę patirtį, galima įvertinti ir apskaičiuoti optimalias maisto medžiagų normas pasėliams, taigi, sutaupyti pinigų ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį – naudą pajus ir ūkininkas ir aplinka.

Vanduo yra svarbus žemės ūkyje, todėl būtina tobulinti vandens išteklių naudojimo valdymą daugelyje pasaulio šalių. Vandens naudojimas kartu su maisto medžiagomis, yra vienas iš būdų pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą: fertigacija sujungia laistymą – drėkinimą ir pasėlių tręšimą – padeda žemdirbiams panaudoti tikslesnius tinkamų trąšų kiekius reikiamu laiku, nukreipiant maisto medžiagas į augalo šaknų sistemą, o ne apskritai, tręšiant dirvožemį.

Teigiamas Yara poveikis

Yara daug dėmesio skiria energijos naudojimo efektyvumui savo gamybinėse įmonėse ir praktiškai parodo, kaip optimalus trąšų panaudojimas gali paspartinti darnios ir ekologiškos žemdirbystės ekonomikos augimą. Vykdydami pasaulinę veiklą ir skatindami bendradarbiavimą, mes dedame visas pastangas, kad išteklių naudojimo efektyvumas didėtų visoje maisto produktų gamybos grandinėje.

Mūsų indėlis, siekiant padidinti žemės ūkio našumą, - gebėjimas įtakoti išteklių valdymą. Tai gali būti veiksminga, siekiant sumažinti miškų naikinimą ir jų pavertimą dirbamomis žemėmis, vystant kaimo ekonomiką, didinant našumą dėka mūsų gaminamų trąšų produktų naudojimo.

Viena iš pagrindinių Yara įtakos sferų – žiniomis ir patirtimi pagrįsta pasėlių mitybos programa. Mes skatiname tikslingai naudoti mineralines trąšas, atsižvelgiant į individualius pasėlių mitybos poreikius, - tai įgalina skatinti vystyti tikslų ūkininkavimą ir efektyviai naudoti išteklius. Mes suintensyvinome pažangių naujovių, susijusių su išteklių naudojimo efektyvumu, įdiegimą apskritai, bet visų pirma, dėl vandens išteklių naudojimo ir dėl galimybės padidinti fosforo (P) panaudojimo efektyvumą.

Pagrindinis mūsų verslo veiklos siekis – kuo efektyviau naudoti išteklius, kuriant teigiamą praktinį poveikį:

• Optimizuoti gamtinių dujų naudojimą mineralinių trąšų gamybos procese.
• Tobulinti gaminamus produktus ir gilinti žinias, skatinti ir palaikyti optimalų maisto medžiagų panaudojimą ir įsisavinimą.
• Ieškoti sprendimų, susiejant išteklių naudojimo efektyvumą su gyventojų aprūpinimu maistu ir klimato kaita.