Antžeminės augalo dalies –lapijos formavimas

Tyrimai parodė, kad lapų ploto indeksui esant tarp 3 ir 4, vyksta optimalus šviesos sugėrimas, tačiau šių pasėlių antžeminės dalies ar lapijos struktūros požiūriu – svarbu optimizuoti fotosintezės normas. Fotosintezės proceso vyksmas įvairiose augalo dalyse yra skirtingas, pavyzdžiui, lapai, priešingai negu stiebai, yra efektyviausi sausųjų medžiagų gamintojai. Todėl, siekiant kuo efektyviau panaudoti sugertą šviesą, svarbu užtikrinti, kad būtų teisingas lapų-stiebų santykis, o lapų ploto indeksas būtų tarp 3 ir 4.

Kai lapija per tanki, sumažėja šviesos prasiskverbimas į lapus ir į apatines ankštaras ir tai gali sustabdyti sėklų formavimąsi besivystančiose ankštarose. Pirmosios ankštaros, susiformavusios viršūniniame raceminiame žiedyne, turi didžiausią derlingumo potencialą, tačiau šešėliai gali sumažinti šį potencialą ir gali smarkiai įtakoti pasėlių derlingumą. Esant tankiai lapijai, augalai gali išgulti, nes stiebai paprastai taip pat būna plonesni ir silpnesni. Dėl pasėlių išgulimo gali labai smarkiai nukentėti derlingumas ir nuostoliai gali siekti net iki 30%.

Siekiant užtikrinti optimalų augalo antžeminės dalies susiformavimą pavasarį ir kuo ilgesnį žalių, sveikų lapų išsaugojimą, būtina pasėlius aprūpinti pagrindinėmis maisto medžiagomis, atsižvelgiant į augalų poreikius. Ypač svarbūs mitybos elementai augalams yra azotas (N) ir siera (S), o kol dirvožemis dar šaltas ir drėgnas, fosfatų pasisavinimas gali būti apribotas. Šiuo laikotarpiu didžiausias augalų poreikis būna kaliui (K), kadangi ši maisto medžiaga yra svarbiausia, siekiant išlaikyti antžeminės augalo dalies struktūrą bei formą ir tuo pačiu užtikrinti maisto medžiagų apykaitą visame augale.

Rudenį ir pavasarinio sezono laikotarpiu sparčiai vystosi augalo šaknų sistema ir greitai auga ūgliai – tai reiškia, kad vyksta maksimalus ląstelių dalijimosi procesas, reikalaujantis didelių boro (B) ir kalcio (Ca) išteklių, todėl būtina patenkinti augalų poreikius šiems mitybos elementams. Manganas (Mn) ir Molibdenas (Mo) taip pat yra labai svarbūs, kadangi užtikrina efektyvų bei veiksmingą azoto pasisavinimą / medžiagų apykaitą augaluose. Dėl prastos azoto apykaitos augaluose, lapuose gali susikaupti nitratai, kurie, savo ruožtu, gali pasitarnauti puikiu maisto šaltiniu įvairiems augalų ligų sukėlėjams.

Didžiausias maisto medžiagų poreikis, kuris pasireiškia kiekvieną augalo vystymosi dieną, iš tikrųjų būna tada, kai pradeda formuotis ir plėstis antžeminė augalo dalis, apytikriai praėjus 150-180 dienų nuo sėjos.

Lemiamą įtaką lapijos dydžiui ir struktūrai turi pavasarinis pasėlių tręšimas azotu. Kiekvienam lapų ploto indekso mato vienetui reikia iki 50 kg/N vienam hektarui, o norint pasiekti optimalų 3,5 lapų ploto indeksą, žieminių rapsų pasėlius reikėtų tręšti iki 175 kg/N/ha.

Čia nurodytos normos yra šiek tiek mažesnės, nei rekomenduojamos tręšimo normos, remiantis tyrimų duomenimis, o azoto panaudojimo efektyvumas siekia apytikriai 65%, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, - prastą dirvožemio struktūrą, vandens trūkumą bei augalų šaknų sistemos išsivystymo ypatumus.

Yara yra sukūrusi du prietaisus, kurių dėka galima apskaičiuoti optimalias azoto (N) normas: Yara Image-IT, naudojant išmanųjį telefoną ir Yara N-Sensor su ypatingai tiksliu kalibravimo režimu.