Žieminių rapsų mitybos apibendrinimas

Žieminių rapsų, kaip ir kitų aukštaūgių augalų aprūpinimui mineralinėmis maisto medžiagomis, 13 mineralų yra labai svarbūs ir būtini: azotas (N), fosforas (P), kalis (K), magnis (Mg), kalcis (Ca), siera (S), boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn) ir chloras (Cl).

Azotas (N)

Žieminių rapsų pasėlių poreikis azotui yra labai didelis, nors daugiau nei pusė pasisavinamo azoto yra grąžinama atgal į dirvožemį. Azotas yra derlingumo šaltinis, tačiau dėl jo pertekliaus gali sumažėti aliejaus kiekis sėklose. Rekomenduojama labai atidžiai įvertinti ir apskaičiuoti azotinių trąšų normas.

Fosforas (P)

Manoma, kad pasėlių poreikis fosforui yra didelis, todėl norint gauti 3,5 t/ha derlingumą, rapsai turi pasisavinti 90kg P205. Visame pasaulyje, fosforas dažnai įvertinamas kaip pagrindinis rapsų pasėlių derlingumą ribojantis veiksnys. Europos šalys, regis, iš naujo atrado šios maisto medžiagos svarbą.

Kalis (K)

Nuo žiemos pabaigos iki žydėjimo tarpsnio žieminiams rapsams reikia daug kalio – iki 400 kg/ha. Kalis yra mitybos elementas, išvystantis didžiausią momentinį maisto medžiagų takumo srautą, o pasėliai kasdien geba įsisavinti daugiau nei 15 kg/ha/dieną. Net jei 90% kalio yra grąžinama sezonui pasibaigus, atitinkamai, dirvožemio sąlygos turi būti palankios, kad galėtų patenkinti žymiai išaugusius pasėlių poreikius kaliui maksimalaus augimo laikotarpiu.

Magnis (Mg)

Nors apie šį mitybos elementą dažnai tiesiog pamirštama, jo poreikis žieminių rapsų pasėliams nemenkas - 80kg/ha. Augalų apsirūpinimas magniu dažnai vyksta netiesiogiai arba “pasyviai”, kai augalų būklei pagerinti naudojamos savo sudėtyje magnio turinčios kalcio ar sieros trąšos.

Siera (S)

Būtent siera yra labai geras pavyzdys, kaip laikoma “papildomu” mitybos elementu, iš tikrųjų, atlieka “pagrindinį” vaidmenį žieminių rapsų mityboje, nes kaip ir azotas,dalyvauja amino rūgščių gamybos procese, kurios, savo ruožtu, yra baltymų pirmtakai. Siera, kaip ir azotas, intensyviausiai pasisavinama anksti pavasarį ir reikalinga iki augalų vystymosi ciklo pabaigos, todėl rekomenduojama tręšti kartu su azotu. Tręšiant siera per gausiai, jos perteklius gali sąveikauti su dirvožemyje esančiu molibdenu ir įtakoti jo trūkumą.

Boras (B)

Boras yra “pagrindinis” žieminių rapsų mikroelementas. Boro trūkumas dažniausiai nustatomas kalkingame dirvožemyje, o augalų atžvilgiu, kai vyksta spartus ląstelių dalijimasis. Boro trūkumas gali nulemti žymius derliaus ir kokybės nuostolius. Todėl rekomenduojama stebėti pasėlių būklę ir pasireiškiančius pokyčius, atliekant dirvožemio ar pačių augalų tyrimus.

Molibdenas (Mo)

Molibdeno poreikis žieminiams rapsams yra apie 15-30g/ha. Glaudžiai susijęs su azoto įsisavinimu, molibdenas yra labai reikšmingas mikroelementas visiems kryžmažiedžių šeimos augalamas, jo trūkumas ypač gali pasireikšti rūgščiuose dirvožemiuose. Perteklinis tręšimas siera taip pat gali įtakoti molibdeno trūkumą.

Manganas (Mn), varis (Cu) ir cinkas (Zn)

Gana retai praktikoje pasireiškia mangano, vario ar cinko trūkumas žieminių rapsų pasėliams, todėl nereikalauja ypatingo dėmesio. Mangano poreikį galima stebėti, atsižvelgiant į šio mitybos elemento kiekius žieminių rapsų pasėliuose.