Kalio (K) įtaka rapsų pasėliams
Kalis sustiprina augalo ląstelių sieneles ir pagausina lapiją bei padidina lapų plotą ir chlorofilo kiekį lapuose, vėlina antžeminės augalo dalies (t.y. lapų) senėjimą, todėl suaktyvina augalo lapijos fotosintezę, paskatina augimą bei vystymąsi. Suaktyvina fermentų funkcijas, kurie reguliuoja baltymų susidarymą, dalyvauja ląstelių kvėpavimo ir medžiagų apykaitos funkcijose, pristato ir perneša pasisavintas maisto medžiagas į jų kaupimo organus.
Kadangi kalis sustiprina augalo ląstelių sieneles, jo stygius gali būti viena iš ankstyvo pasėlių išgulimo priežasčių. Ankstyvas pasėlių išgulimas ir ribotas maisto medžiagų pernešimas į viršutines augalo dalis ir į sėklas gali turėti lemiamą poveikį rapsų derlingumui.
Kalis atlieka svarbų vaidmenį, suteikdamas augalams atsparumą ligoms, jis ko gero šiuo atžvilgiu yra efektyviausias iš visų kitų maisto medžiagų. Jis yra augalo fermentų aktyvumo reguliatorius, todėl dalyvauja beveik visose augalo ląstelės funkcijose, kurios turi įtakos augalo gynybinėms funkcijoms nuo ligų bei kenkėjų. Daugiau nei 200-se literatūros straipsnių apie kalio vaidmenį augalo ligų prevencijai yra paminėta, kad kalis 70% pagerina augalų būklę.
Kalio trūkumas sumažina celiuliozės gamybą, todėl suplonėja augalo ląstelių sienelės ir pakyla cukraus lygis tarpląstelinėje terpėje, o tai stimuliuoja grybelinių ligų atakas ir sporų daigumą.
Dirvožemiuose, kuriuose yra mažas molio kiekis, pavyzdžiui, lengvuose ar smėlinguose dirvožemiuose, lietinguose regionuose ir ypač po liūčių, kalis dažnai būna išplaunamas. Eksperimentai, atlikti smėlinguose dirvožemiuose ir liūtis patyrusiuose dirvožemiuose, parodė, kad net po tręšimo gali būti prarasta 45–50% kalio. Kalio prieinamumas augalams taip pat gali pablogėti, kai mažas dirvožemio pH ir kai dideli magnio kiekiai dirvoje, dėl šių dviejų maisto medžiagų tarpusavio sąveikos.
