Baltymų kiekio ir jų kokybės grūduose gerinimas

Baltymai turi du su jais siejamus komponentus - tai šių baltymų kiekis ir kokybė. Abiems šiems komponentams įtakos turi azoto ir sieros atsargų kiekiai augalo audiniuose įvairiais vystymosi tarpsniais. Žinoma, kad, esant dideliam derlingumui, baltymų kiekis grūduose sumažėja, todėl labai svarbu iš anksto, dar grūdų brendimo fazėje įvertinti numatomą derlių. Kontroliuojant baltymų kokybę, pagrindinis tikslas yra paskatinti augalus gaminti baltymus, turinčius didelę molekulinę masę, t.y. ilgos grandinės glitimo baltymus. Glitimo baltymai, pavyzdžiui, gliadinas, gliuteninas, albuminas ir globulinas suteikia produktams iš kviečių miltų unikalias elastingumo ir puikias technologines savybes.

Pasitelkdamas agronomines technologijas, augintojas turi užtikrinti optimalų tręšimą azoto trąšomis, tinkamu laiku naudojant reikalingas tręšimo normas, kai augalai dar gali azotą įsisavinti grūduose. Be to, būtina užtikrinti pakankamą aprūpinimą siera, neapribojant azoto naudojimo efektyvumo.

Kviečių mityba ir baltymų kiekis grūduose

Azotas

Azotas yra pagrindinis aminorūgščių - kviečių grūdų baltymų sudedamosios dalies - komponentas. Todėl auginant kviečius, turinčius didelį baltymų kiekį, azoto kontrolė yra svarbi. Grūdų baltymai yra ypatingai naudingi, kadangi jie parodo, ar augalams yra skiriama optimali azoto kontrolė. Pasikeitus optimaliam tręšimo azoto trąšomis režimui (dėl ekonomikos) arba, jei naudojamas azoto kiekis skiriasi nuo optimalaus kiekio, baltymų kiekis grūduose paprastai pasikeičia maždaug 1% kiekvieniems 50 kg/ha.

Grūdų baltymų kiekis pašariniuose kviečiuose, esant optimaliam tręšimui N trąšomis, paprastai sudaro apie 11% (tolygu 1,9% N). Duoniniai kviečiai rodo optimalius derliaus rezultatus, kur baltymų kiekis yra apie 12%, todėl, norint pasiekti rinkos rodiklį, viršijantį 13%, dažnai reikia papildomai tręšti azoto trąšomis. Mažas baltymų kiekis grūduose, t.y. mažesnis nei 10% pašarinių kviečių rūšyse, rodo mažesnį už optimalų azoto naudojimą. Svarbus yra ir tręšimo azoto trąšomis laikas. Tręšimas azotu ankstyvoje fazėje (25-32 fazės pagal Zadoksą) paprastai užtikrina didesnį derlingumą, o norint padidinti baltymų kiekį grūduose, azoto trąšas reikia naudoti tarp 37 ir 59 fazės pagal Zadokso skalę. Esant nepakankamam azoto atsargų kiekiui lapų audiniuose, galima imtis korekcinių veiksmų žydėjimo fazėje (70 fazė pagal Zadoksą), tręšiant augalus azoto trąšomis per lapus.

Siera

Siera yra viena iš pagrindinių baltymų sudedamųjų dalių, taigi, nuo šio elemento daugeliu atvejų priklauso grūdų baltymų kiekis ir kokybė. Siera taip pat įeina į kai kurių pagrindinių aminorūgščių, užtikrinančių vertingąsias kvietinių miltų savybes, sudėtį. Tokios aminorūštys yra cisteinas, metioninas, treoninas ir lizinas.

Manganas ir cinkas

Manganas ir cinkas vaidina svarbų vaidmenį augalų metabolizmo procesuose, įskaitant azoto metabolizmą. Geresnis azoto metabolizmas padidina azoto, dalyvaujančio baltymų sintezėje, kiekį.