Nors pagrindinis ir intensyviausias kukurūzų pasėlių maisto medžiagų įsisavinimo laikotarpis yra stiebo ilgėjimo ar ūglių augimo tarpsnyje ( V6 organogenezės etapas iki žiedyno pasirodymo), pasėlius būtina tręšti jau prieš šį laikotarpį, nebent būtų naudojami išcentriniai fertigaciniai purkštuvai, kadangi augalai jau būna aukšti ir tankūs, todėl įprastine tręšimo technika pasėlius patręšti bus sunku ir sudėtinga.
Maisto medžiagų pasisavinimo ir, atitinkamai, jų pasišalinimo iš dirvožemio su derliumi statistinių duomenų skaičiai būna skirtingi, priklausomai nuo priešsėlių rūšies. Į maisto medžiagų pasišalinimo iš dirvožemio su derliumi skirtumus tarp pašarinių, silosavimui skirtų kukurūzų ir grūdinių kukurūzų, būtina atsižvelgti planuojant po jų auginamų pasėlių tręšimo programas. Be to, maisto medžiagų pasisavinimo atžvilgiu, žymūs rodiklių skirtumai gali būti ir tarp skirtingų kukurūzų pasėlių veislių.
![]()
![]()
Daugiau nei pusę azoto fosforo ir magnio poreikio ir 80% kalio poreikio, kukurūzų pasėliai įsisavina prieš generatyvinio augimo tarpsnius.
Azotas
Azoto kukurūzų pasėliams reikia dideliais kiekiais, nes jis skatina ir didina sausųjų medžiagų (SM) susikaupimą ir padidina derlingumą. Norint gauti ir išlaikyti 7 t/ha kukurūzų grūdų derlių, pasėliams reikės daugiau nei 200 kg/ha azotinių trąšų. Lyginant su bet kuriomis kitomis maisto medžiagomis, didesni azoto kiekiai – apie 16 kg/t – pasišalina su grūdų derliumi. Panašūs azoto kiekiai pasišalina ir su pašarinių, silosavimui skirtų kukurūzų derliumi. Siekiant palaikyti tinkamą kukurūzų pasėlių aprūpinimą azotu ir užtikrinti efektyviausią azoto prieinamumą pasėliams, rekomenduojama tręšti paskirstytomis azotinių trąšų normomis, ypatingai lengvesniuose dirvožemiuose. Pernelyg vėlyvas pasėlių tręšimas azotu gali sukelti išgulimo riziką ir per daug užvėlinti augalų brendimą.
![]()
Fosforas ir kalis
Fosforas – nors reikalingas nedideliais kiekiais – didžiausias jo poreikis ankstyvuosiuose augalų augimo ir vystymosi tarpsniuose, nes užtikrina gerą šaknų augimą ir išsivystymą ir skatina ūglių bei lapų augimą. Kukurūzų pasėliai pasisavina apytikriai 85 kg P2O5/ha.
Kalio, panašiai kaip ir azoto, kukurūzų pasėliams reikia didelių kiekių. Iš viso, per augimo sezoną kukurūzų pasėliai įsisavina apie 200 kg/ha kalio. Didžiausią kalio dalį sunaudoja augalų lapai ir stiebai, o pats didžiausias kalio poreikis kukurūzams yra stiebo ilgėjimo tarpsnyje, kai kalis yra įsisavinamas greičiau nei bet kuri kita maisto medžiaga ar maistinis elementas.
Galiausiai, dideli kalio kiekiai randami žaliojoje kukurūzų masėje ir pasišalina, kai kukurūzai yra silosuojami. Nors antrinių makro maisto medžiagų poreikis kukurūzų pasėliams yra mažesnis – svyruoja tarp 25-50 kg/ha, jeigu kukurūzų grūdų derlius siekia 7 t/ha, kalcio, magnio ir sieros ištekliai yra svarbūs, siekiant palaikyti didelį kukurūzų derlingumą.
![]()
Pagrindiniai mikroelementai, kurių kukurūzų pasėliai įsisavina didžiausius kiekius, yra geležis ir manganas. Šie du maistiniai mikroelementai taip pat didžiausiais kiekiais yra prarandami iš laukų kartu su kukurūzų derliumi. Tačiau, boro ir cinko, pačių svarbiausių mikroelementų poreikis kukurūzų pasėliams yra sąlyginai labai didelis, kadangi didesni jų kiekiai pasišalina kartu su kukurūzų grūdų derliumi. Praktinė patirtis rodo, kad vis dažniau cinkas yra įterpiamas kartu su sėklomis sėjos metu, kadangi jis skatina ir užtikrina gerą augalų įsišaknijimą ir ūglių augimą.
![]()
![]()
![]()
![]()
