Po sudygimo kiekvienas lapų vystymosi tarpsnis nustatomas pagal viršūninį lapą kurio koleoptilė yra aiškiai matoma. Tačiau, maždaug nuo V6 organogenezės etapo ir vėliau, apatiniai lapai gali nudžiūti ir nukristi, todėl tuo laikotarpiu yra svarbu suskaičiuoti ant stiebo esančių koleoptilių skaičių. Ankstyvajame augalo vystymosi etape augimą gali riboti išsivysčiusių lapų dydis ir jų būklė bei šaknų sistemos išsivystymas. Taip pat, optimalus ir ankstyvas lapų vystymasis turi įtakos kukurūzų grūdų derliui.
Taigi, ypač ankstyvajame augalų vystymosi etape, kukurūzų pasėlius būtina aprūpinti visomis reikalingomis maisto medžiagomis, nes prastas augimas ir vystymasis turės įtakos ir apribos pasėlių derlingumą. V6 organogenezės etapas yra laikomas kritiniu laikotarpiu kukurūzų pasėlių mitybos ir subalansuoto tręšimo atžvilgiu.
Nors kukurūzus tame pačiame lauko plote galima auginti nuolat, sėjomaina su kitomis kultūromis gali padėti padidinti pasėlių derlingumą ir sumažinti ligų, augalų kenkėjų ir piktžolių paplitimo riziką. Priešsėlis kukurūzams, pavyzdžiui, ankštiniai augalai, taip pat gali sumažinti azotinių trąšų poreikį.
Galvijų mėšlas bei srutos suteikia augalams daug naudingų maisto medžiagų ir, tuo pačiu, padeda pagerinti dirvožemio būklę, kadangi papildo dirvą organinėmis medžiagomis.
Planuojant kukurūzų pasėlių tręšimo programą, svarbu atsižvelgti į likusius ir esamus maisto medžiagų išteklius dirvožemyje. Maisto medžiagų stygių būtina atstatyti, o atlikti tyrimai rodo, kad lyginant su mėšlo panaudojimu pasėlių tręšimui, kukurūzams žymiai efektyvesnis ir veiksmingesnis yra tręšimas trąšų produktais.
Kukurūzai sėjami eilėmis, 3 - 5cm gylyje, o tarpai tarp augalų ir eilių priklauso nuo derliaus nuėmimui naudojamos technikos, regionui būdingų vyraujančių sąlygų ir nuo kukurūzų veislių rūšies, o galiausiai, nuo kukurūzų vartojimo paskirties.
Tradiciškai, tarpai tarp grūdams auginamų kukurūzų eilių gali būti nuo 50cm iki 210cm. Kai tarpai tarp eilių mažesni, augalai gali pasisavinti daugiau drėgmės, maisto medžiagų, o esant didesniems tarpams tarp augalų, kiekvienas augalas lengviau gauna daugiau šviesos.
Grūdiniai kukurūzai auginami sausringesniuose regionuose ir sėjami rečiau, kai augalų tankumas siekia 25,000 augalų/ha, o drėgno klimato regionuose ir tropikuose kukurūzų augalų populiacija gali viršyti 75,000 augalų/ha.
Vidutinio klimato regionuose, kur kukurūzai dažniausiai auginami pašarams, jų sėjimo tankis svyruoja nuo 90,000 iki 110,000 sėklų/ha, o optimaliausias derlius gaunamas tada, kai jie auginami lygumose ir saulėtuose laukuose.
Remiantis praktine patirtimi, įprasta sėti 10–15% daugiau sėklų, negu numatyta norma, kadangi būtina atsižvelgti į galimą prastesnį pasėlių sudygimą, įsitvirtinimą ir į mažesnį, nei tikėtasi, augalų populiacijos gausumą. Paprastai sėklų daigumas siekia apytikriai 95%, o sėklų nuostolis gali siekti 5–10% dėl vabzdžių, ligų ar piktžolių paplitimo.
Kukurūzų grūdų derlius yra nuimamas, kai grūdai išdžiūsta iki tam tikro atitinkamo lygio. Kai grūdai pakankamai išdžiūsta, augalus dar galima palikti laukuose, o vėliau nuimti derlių.
Kai kuriais atvejais, ypatingai vidutinio klimato regionuose, siekiant išlaikyti gerą kukurūzų grūdų kokybę ir sumažinti mikotoksinų, tokių kaip aflatoksino susikaupimą, kukurūzų grūdų derlių prieš sandėliavimą ir laikymą reikia išdžiovinti iki 15% drėgmės ar dar mažiau.
Silosui kukurūzų derlius nuimamas kol augalai dar žali, o grūdai mažiau subrendę, nei reikalaujama branda grūdiniams kukurūzams. Idealus silosui auginamų kukurūzų derliaus nuėmimo laikotarpis – kai SM kiekis siekia 28-35%, arba, kai grūdai yra įpusėję pieninės brandos tarpsnį, kadangi tai geriausias laikotarpis siloso kokybės ir kiekio atžvilgiu.
Silosavimui skirti kukurūzai prieš derliaus nuėmimą ilgiau palaikomi laukuose, o nupjovus, prieš silosavimą, kukurūzų grūdai yra sutraiškomi. Silosuojamų traiškytų grūdų maistinė ir energinė vertė padidėja, be to, grūdų nereikia džiovinti, lyginant su reikalavimais grūdinių kukurūzų derliui.
Tai alternatyvus silosavimui skirtų kukurūzų pasėlių derliaus nuėmimo metodas, panaudojant specialios paskirties kombainus, kurie atskirai nukulia grūdus ir surenka burbuoles. Po to, kukurūzų grūdų ir burbuolių mišinys yra sumalamas ir silosuojamas. Toks kukurūzų silosavimo būdas leidžia anksčiau nuimti kukurūzų derlių ir pagaminti kokybiškus pašarus, pasižyminčius didele maistine ir energine verte.