Kukurūzų atsparumo išgulimui ir šalnoms didinimas

Siekiant užtikrinti optimalų sveikų kukurūzų pasėlių augimą ir vystymąsi, nepadidinant pasėlių išgulimo ir uždelsto brendimo rizikos, tręšimas azoto trąšomis turi būti savalaikis ir gerai subalansuotas. Sveikiems augalams paprastai susiformuoja ir išsivysto pridėtinės šaknys, kurios pagerina augalo įsitvirtinimą ir padidina atsparumą išgulimui.

Pernelyg gausiai arba per vėlai patręšus kukurūzų pasėlius azoto trąšomis, gali padidėti augalų jautrumas išgulimui, todėl svarstant agronomines pasėlių priežiūros ir mitybos priemones, būtina į tai atsižvelgti. Geriausios praktinės patirties rezultatai rodo, kad tręšimo azotinėmis trąšomis normas reikia sureguliuoti, atsižvelgiant į azoto poreikį konkrečiame pasėlių lauke ir į esamus azoto išteklius, susidariusius iš ankstesnių pasėlių likučių ir / arba patręšus mėšlu.

Kalis

Kalis turi įtakos sumažinti šalčio bei šalnų padaromus nuostolius, kadangi padeda ląstelėms aklimatizuotis vidiniame ląstelių lygmenyje ir sumažina kukurūzų ląstelių plyšimo riziką. Šiuolaikinės hibridinės kukurūzų veislės yra gana atsparios šalčiui bei šalnoms. Tačiau, nors šalnos gali smarkiau pažeisti jaunus augalus, paprastai, šalnų pasireiškimo laikotarpyje, pasėlių augimo taškas dar būna po dirvos paviršiumi, kol augalai pasiekia V5 organogenezės etapą (apie 25-30 cm aukščio), todėl augalų nuostoliai būna nelabai reikšmingi. Lapų audinių netekimas ar jų žuvimas virš augimo taško tolesniam augalų augimui ir vystymuisi, taip pat ir derlingumui, didelės įtakos neturi, todėl, ankstyvose augimo stadijose žala pasėliams, palyginti, nedidelė.

Jei pasitaiko stiprios šalnos prieš grūdų pildymosi tarpsnio pabaigą, gali nukentėti kukurūzų derliaus kokybė. Net ir ne per stiprios šalnos gali pažeisti augalo lapus, tačiau nei kotams nei burbuolėms nepakenkia. Jei tam tikra lapų dalis po šalnų žūsta, likusiųjų lapų funkcijų veikla nenutrūksta, todėl esant palankioms augimo sąlygoms, grūdų derlius gali nenukentėti.