Kai kukurūzų pasėliams trūksta sieros, augalai būna žemaūgiai, skurdžios išvaizdos, šviesiai žaliais ar gelsvais lapais. Lapai dažniausiai atrodo dryžuoti, su išryškėjusiomis, šviesiai geltonomis gyslomis. Apatiniai lapai, priešingai, nei esant azoto trūkumui, kai jie pirmieji tampa chlorotiški, gali išlikti žali.
Jei kukurūzų pasėliai nustoja augti, o tarp jaunesnių, viršutinių augalo lapų gyslų pasireiškia chlorozė, augalams tikriausiai trūksta geležies.
Pirmieji cinko trūkumo kukurūzų pasėliams požymiai yra šie: prie lapo pagrindo, arba abejose vidurinės lapo gyslos pusėse pasirodo blyškios, gelsvai žalios chlorotiškos juostelės – dryžiai. Kukurūzų pasėlių plaukėjimo, šluotelės pasirodymo bei brendimo tarpsniai vėluoja, todėl galiausiai gali nukentėti ir sumažėti derlius. Padidėjęs cinko trūkumas pasireiškia kalkinguose dirvožemiuose, kai nustatomas didelis pH lygis ir gausūs fosforo ištekliai. Iš visų mikroelementų, cinko poreikis kukurūzų pasėliams yra didžiausias, o cinko trūkumas augalams dažniausiai pasireiškia ir būna nustatomas tarp V2 ir V8 organogenezės etapo.
Kai kukurūzų pasėliams trūksta vario, jauni augalo lapai pagelsta arba būna šviesiai žali, kurie vėlesniuose augimo bei vystymosi tarpsniuose susisuka, susiraito, o lapų viršūnėlės ima vysti, pabąla ir galiausiai lapai miršta.
Esant dideliam mangano trūkumui, ant jaunų ir dar ne pilnai išsivysčiusių augalo lapų, vidurinėje lapo dalyje išryškėja tolygios, baltai – geltonos juostelės. Vėliau šios juostelės tampa nekrotiškos ir negyvi audiniai tiesiog iškrenta iš lapo. Mangano trūkumo pasėliams simptomai yra labai panašūs į tuos, kai augalams trūksta geležies, todėl siekiant teisingai nustatyti ir patvirtinti trūkstamą mikroelementą, reikia atlikti lapų audinių analizę. Labiausiai tikėtina, kad mangano trūkumas dažniau gali pasireikšti labai drėgnuose, atogrąžinio klimato dirvožemiuose, ypač gerai aeruotose dirvose.