Braškių įsisavinamų maisto medžiagų santrauka

Siekiant gauti gausiausią braškių derlių ir aukščiausią jų kokybę, būtina užtikrinti tinkamą makroelementų ir mikroelementų pusiausvyrą. Pritrūkus bet kurios maisto medžiagos sumažėja augalų derlius ar suprastėja derliaus kokybė, todėl kiekvieną įsisavinamą maisto medžiagą reikia sieti su augalams keliamais reikalavimais.

Vertindami maisto medžiagų pašalinimą ir jų perdirbimą, augintojai turi atsižvelgti į auginimo sistemą ir auginimo terpę. Auginant augalus laukuose, kuriuose augalai yra atnaujinami, pašalinant didžiąją dalį braškių lapų ir ūsų, daroma prielaida, kad maisto medžiagos yra įsisavinamos ir pašalinamos vienodai. Todėl auginant augalus laukuose, būtina užtikrinti, kad kasmet jiems tiekiamų trąšų kiekis subalansuotų iš dirvožemio gaunamų maisto medžiagų atsargas, siekiant kiekvieną sezoną patenkinti esamus augalų poreikius.

Taip pat svarbu suderinti maisto medžiagų poreikius, atsižvelgiant į turimą auginimo sistemą ir derliaus lūkesčius, kadangi įvairios veislės labai skiriasi. Ši diagrama rodo, kad kai kurioms veislėms gali reikėti dvigubai daugiau azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) nei kitoms.

Todėl svarbu, kad taikymo normos būtų grindžiamos vietos bandymų ir praktiniais duomenimis, siekiant suderinti sistemai keliamus reikalavimus, derlių bei kokybės savybes su auginama veisle.

Braškių įsisavinami makroelementai

Augalams reikalingi visi makroelementai, kurie padėtų augti kritiniais augimo etapais.

Braškėms reikia nemažų azoto kiekių – maždaug 3–3,5 kg augalų derliaus tonai. Augalų augimui reikia nuolatinio azoto tiekimo, kadangi 50 % viso azoto galiausiai susikaupia vaisiuose. Dėl per didelio jo kiekio lapuose, kuris išlieka ir vėlesniuose etapuose, gali suminkštėti vaisiai ir nutolti jų nokimas. Geriausia būtų užtikrinti, kad augalai reguliariai gautų azoto viso augimo sezono metu.

Fosforas yra svarbus ankstyvuose augalų vystymosi etapuose, kai reikia užtikrinti gerą augalų įsišaknijimą ir lapų augimą. Augalai įsisavina apie 0,5–1 kg fosforo vaisių derliaus tonai. Vystantis vaisiams, fosforo koncentracija kituose augalo organuose sumažėja, tai rodo, kad maždaug 40 % viso įsisavinamo fosforo toliau yra tiekiama vaisiams.

Kalio reikia žymiai didesniais kiekiais nei azoto. Bendras augalų įsisavinamas kalio kiekis yra apie 3,5–4,5 kg vaisių derliaus tonai. Beveik 60 % kalio yra randama vaisiuose derliaus nuėmimo metu. Didžiausias kalio poreikis yra nuo ankstyvo vaisių formavimosi iki subrendimo, kai kalis yra įsisavinamas greičiau už bet kurią kitą maisto medžiagą.

Tai pat reikia didelių kalcio kiekių. Įprastai kiekvienai vaisių tonai reikia apie 1,5 kg kalcio. Daug kalcio yra randama šaknyse, augalų lapuose ir lapkočiuose. Kalcio patekimas į vaisius yra ribotas daugiausia dėl to, kad kalcis yra įsisavinamas kartu su vandeniu ir tik per vandenį garinančius organus, taip parodydamas augalo įsisavinto vandens kiekį. Todėl, siekiant išlaikyti vaisių kokybę, o ypač jų tvirtumą ir laikymo terminą nuskynus, vaisiams būtina viso sezono metu reguliariai tiekti kalcį.

Nors magnio reikia mažesniais kiekiais nei kalcio, tačiau jo reikia augalų augimui, o nuskintuose vaisiuose randami santykinai maži jo kiekiai. Visų įsisavinamų maisto medžiagų kiekiai šiame skyriuje yra nurodyti cheminių elementų forma.

Braškių įsisavinami mikroelementai

Nors mikroelementų reikia žymiai mažiau, tačiau jie turi įtakos augalų augimui, derliaus derėjimui ir vaisių kokybei. Didžiausiais kiekiais įsisavinami tokie mikroelementai kaip geležis ir manganas.

Geležis ir varis dažniausiai yra randami šaknyse ir vainike. Boras, manganas ir cinkas daugiausia yra paskirstomi vaisiams ir lapams. Boras ir cinkas padeda augti naujiems audiniams, todėl prastas tiekimas gali baigtis vaisių nukritimu arba neišsivystymu. 20–30 % augalo įsisavinto boro ir cinko atitenka vaisiams.