Avižos
Avena sativa L.,
- viena labiausiai paplitusių ir dažniausiai auginamų avižų rūšių Europoje. Šios rūšies avižos sudaro apie 90% visų pasaulyje auginamų avižų pasėlių, o likusioji dalis - 10% bizantinės avižos - Avena byzantina. Avižos yra heksaploidai (heksaploidas - organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra šešiagubas chromosomų skaičius), o šiuolaikinės avižų veislės gali turėti abiejų rūšių genetinę medžiagą.
Avena strigosa,
- juodoji aviža arba aviža netikšė yra diploidinė ir tapo labai svarbi, plačiai auginama subtropinio ir vidutinio klimato sąlygose, kaip žiemos atsėlis ir pašarinės avižos. Tradiciškai avižos buvo laikomos nereikšmingais pasėliais, kuriuos galima auginti prastesniuose dirvožemiuose ir atšiauraus klimato regionuose Rytų Europoje, Velse ir Škotijoje.
Avižos taipogi puikiai tinka sėjomainai, žieminių pasėlių priešsėliui, kadangi, skirtingai nei kviečiai ar miežiai, nėra jautrios pagrindinei grūdinių pasėlių šaknų ligai javaklupei. Jos labai atsparios piktžolėms, iš dalies dėl didelio biomasės produktyvumo, o gal dėl alelopatijos (alelopatija – augalų poveikis kitiems augalams ar vienas kito atžvilgiu).
Populiarios ir dažniausiai auginamos kelios belukščių avižų veislės. Komerciniams tikslams auginamos belukščių avižų veislės priklauso Avena sativa genčiai. Diploidinės Avena strigosa veislės avižos būna lukštingos, tačiau būna ir belukštės. Taip pat, yra diploidinės belukštės avižos, Avena nuda, tačiau jos nėra populiarios. Belukštės avižos auginamos gana retai, daugiausia plokštikalniuose, Kinijoje. Tačiau, susidomėjimas belukščių avižų pasėliais didėja, kadangi belukščių grūdų energinė vertė yra didesnė nei įprastinių avižų.