Žieminių rapsų kokybės užtikrinimas

Siektini žieminių rapsų derliaus kokybės parametrai priklauso nuo galutinio vartotojo poreikių ir nuo jo keliamų reikalavimų derliaus kokybės rodikliams. Pagrindinės derliaus kokybės savybės, į kurias būtina visada atsižvelgti, tai: aliejaus kiekis sėklose, išreikštas procentais (%) ir gliukozinolatų kiekis. Šioms kokybinėms savybėms tiesioginės įtakos turi pasėlių tręšimas, todėl svarbu užtikrinti subalansuotą pasėlių mitybą. Rapsų aliejaus panaudojimui derliaus kokybiniai parametrai taip pat yra svarbūs kaip ir eruko rūgštis, kurios naujų išvestinių rapsų veislių augaluose jau nebėra.

Žieminiai rapsai naudojami:

  • Maistinio aliejaus gamybai
  • Kaip žaliava chemijos pramonėjė
  • Kaip atsinaujinančios energijos šaltinis – biokuras
  • Kaloringi ir baltymais pratutrtinti pašarai gyvūnų mitybai - išspaudos ir miltai
  • Kaip pasėliai ekologiškoms trąšoms (bio mėšlui) ir kaip pašarai gyvuliams

Visai neseniai buvo teigiama, kad rapsų aliejus yra netinkamas žmonių mitybai dėl didelio eruko rūgšties kiekio ir nemalonaus skonio. Išvedant naujas rapsų veisles, eruko rūgšties kiekį pavyko sumažinti nuo 40% iki 0% ir padidinti polinesočiųjų riebalų rūgščių (linolio ir linoleno rūgščių) kiekį atitinkamai nuo 15% iki 20% ir nuo 8% iki 12%. Lyginant su kitais augaliniais aliejais, rapsų aliejus turi mažiausiai sočiųjų riebalų rūgščių (6 – 8%) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio ir turi daug augalinio sterolio. Jame yra didelė dalis (58 – 60%) mononesočiųjų riebalų rūgščių nuo bendro riebalų rūgščių kiekio. Rapsų aliejaus sudėtyje yra pakankamai linolio rūgšties (20 – 26%) ir linoleno rūgšties (10%) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio ir jų santykis yra tinkamas (2,5:1).

Rapsų aliejaus sudėtyje yra pakankamas kiekis tokoferolio, t.y vitamino E.