Žieminių rapsų derlingumo didinimas

Žieminių rapsų derlingumą įtakoja šie veiksniai: augalų skaičius ploto vienete, ankštarų skaičius ant vieno augalo, sėklų skaičius ankštaroje ir sėklų svoris. Siekiant naudingiausiai ir geriausiai išnaudoti pasėlių augimo bei vystymosi potencialą derlingumo atžvilgiu, būtina teisingai prižiūrėti pasėlius – tikslingai taikyti augalų tręšimo programą, pasirūpinti savalaike augalų kenkėjų kontrole bei ligų prevencija.

Pasėlių tręšimas ir žieminių rapsų derlingumas

Augalams maisto medžiagos yra tarsi pamatiniai statybiniai blokai ir ypatingai tai pasakytina apie žieminių rapsų pasėlius. Bet kurio, net ir vieno vienintelio maistinio elemento trūkumas sustabdo augalų augimą, kas, savo ruožtu, įtakoja derlingumo sumažėjimą ir, atitinkamai, augintojas gauna mažesnį pelną. Todėl labai svarbu, kad pasėliai būtų aprūpinti visomis, augalų poreikius atitinkančiomis reikalingomis maisto medžiagomis, tiksliai subalansuotomis mitybos elementų ir jų normų atžvilgiu.

Lyginant su kitais žemės ūkio pasėliais, pavyzdžiui, su javais, žieminiai rapsai išsiskiria ypač dideliu poreikiu maisto medžiagoms, kas vėliau virsta vertingomis maistinių elementų sankaupomis. Tačiau, priešingai, didžiąją dalį šių maisto medžiagų žieminiai rapsai grąžina dirvožemiui, todėl rapsai vertinami kaip labai kokybiškas priešsėlis kitiems augalams.

Kadangi didžiajai daugumai dirvožemių dažniausiai trūksta ne vieno, o kelių mitybos elementų, geriausia yra tręšti mineralinėmis trąšomis, kurios suteikia pasėliams visas jiems būtinas maisto medžiagas. Patręšus laukus, kuriuose buvo nustatytas maisto medžiagų trūkumas, pasėlių derlius paprastai būna net kelis kartus didesnis, nei būdavo anksčiau gaunamas iš netręštų laukų.

Daugelis bandymų bei atliktų tyrimų patvirtino, kad dėl padidėjusio pasėlių derlingumo, investicijos į mineralines azotines trąšas paprastai sugrįžta 4-5 kartus didesnės, negu buvo investuota perkant trąšas.

Didelį žieminių rapsų derlingumą galima pasiekti pasitelkus pasėlių tręšimo strategiją, kuri rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į du pagrindinius uždavinius, lemiančius pastovų didelį derlingumą